Rizotas - 365 dienas per metus

Rizotas (it. Risotto)- tai maistingas tradicinis itališkas patiekalas iš ryžių. O taip pat, pats populiariausias būdas ruošti ryžius Italijoje. Išskirtinė rizoto ypatybė, kuri nebūdinga kitiems ryžių patiekalams yra ta, kad nevirti ryžiai kelias minutes apkepami riebaluose ir tik vėliau pamažu pilamas skystis.

Patiekalas kilęs iš Šiaurės Italijos. Pirmieji rizotai buvo ruošiami Rytų Pjemonto, Vakarų Lombardijos ir Veneto regijonuose, kur apstu ryžių laukų. Nėra tiksliai aišku kaip ryžiai atkeliavo į Italiją. Žinoma tik tai, jog ryžius į Siciliją ir Ispaniją atgabeno arabai. Manoma, kad jie ryžius atsinešė iš Indijos ir išplatino po visą savo kontroliuojamą teritoriją. XIV a. ryžiai atkeliavo į Po upės slėnį (Šiaurės Italija), kur jiems auginti ypač tinkamas klimatas ir aplinka: lygios vietovės, gausu vandens ir drėgmės. Šiose vietovėse ryžių auginimas tapo toks intensyvus, jog ryžiai (o kartu ir rizotas) tapo vienu iš pagrindinių elementų Šiaurės Italijos virtuvėje.

Rizotas - paprastas, greitas, ekonomiškas ir labai įvairiapusiškas valgis. Rizoto ruošimo variantų yra tiek daug, jog galėtum kasdien valgyti šį patiekalą, paruoštą pagal vis kitokį receptą ištisus metus! Nors yra nesuskaičiuojama daugybė receptų, gaminimo technika išlieka tokia pati. Tad, pramokus rizoto gaminimo pagrindų, vėliau galima laisvai eksperimentuoti ieškant geriausio ingredientų rinkinio.

Pagrindiniai rizoto elementai yra šie: rizoto ryžiai ir sultinys (kai kuriuose receptuose pakeičiamas tiesiog verdančiu vandeniu). Patariama naudoti Arborio, Carnaroli arba Vialone Nano ryžius. Šie ryžiai savyje turi daug krakmolo, kuris, susimaišęs su sultiniu, laiko patiekalo ryžių grūdelius kartu. Taip pat, ryžių nereikia plauti, nes nuplausite dalį krakmolo. Tikras itališkas rizotas turi būti tirštas, perdaug nepraskydęs, tačiau ryžių negalima pervirti- išvirę jie turėtų išlikti šiek tiek kieti. Sultinys turėtų būti naminis, šviežiai paruoštas. Tikram gurmanui tai savaime suprantama, kaip ir ką tik sumaltų pipirų naudojimas, ar šviežiai tarkuojamas parmezanas. Tačiau galima naudoti ir paruoštą sultinį iš kubelio. Jo skonis turi būti derinamas prie kitų ingredientų (pvz., jei ketinate rizotą gaminti su jūros gėrybėmis, rinkitės daržovių ar žuvies, o ne vištienos sultinį).

Beveik kiekvienas rizotas pradedamas svieste ar alyvuogių aliejuje apkepinant smulkiai supjaustytą svogūną - tai yra pagrindas visam, vėliau formuojam, patiekalo skoniui. Tuomet suberiami ryžiai ir pakepinami kelias minutes, kol kiekvienas grūdelis tolygiai pasidengia aliejumi (ar sviestu) ir ryžiai tampa skaidresni. O tada, dalimis, vis palaukiant kol susigers, pilamas karštas sultinys. Toks ryžių „virimo“ procesas turėtų užtrukti apie 18 minučių. Vieni autoriai teigia, jog pilant sultinį, rizotą reikia nuolat maišyti, kiti - jog to daryti nebūtina. Didelio skirtumo tarp maišant ir nemaišant pagamintų rizotų, matyt, nėra, tačiau pradedantiesiems, ar tiems, kuriems maisto gaminimo procesas yra didžiulis malonumas, rekomenduojame nuolat maišyti - taip galėsite stebėti kaip keičiasi ryžiai, uostyti, ragauti, lengviau pajausite ar viską darote teisingai.

Paskutiniai rizoto ingredientai (skirtinguose receptuose gali būti patys įvairiausi) dažniausiai sudedami likus kelioms minutėms prieš baigiant gaminti patiekalą. Nukėlus nuo ugnies dažnai įdedama šiek tiek sviesto ir šviežiai tarkuoto parmezano (it. Parmigiano Reggiano) sūrio. Dažnai, gaminant rizotą, naudojamas sausas baltasis vynas, tuomet jis pilamas prieš sultinį. Gaminant naudojamo vyno skonis stiprėja, todėl nereikėtų naudoti labai ryškaus skonio, geriau rinktis švelnesnį. Taip pat kaip ir sultinio, vyno nereikėtų pilti šalto. Jis turėtų būti bent jau kambario temperatūros, nes jeigu skysčius pilsime šaltus, dėl temperatūros skirtumų ryžių vidus gali nepakankamai išvirti. Taip pat visi naudojami priedai neturi dominuoti, o tik pagardinti patiekalą - tą būtina atsiminti, pradėjus eksperimentuoti su įvairiais rizoto receptais.

Skanus.lt siūlo išbandyti puikių rizoto receptų. O pabaigai, dar vienas dalykas, kurį vertėtų atsiminti: rizotas turi būti valgomas iš karto, tik paruoštas - jo negalima vėliau pašildyti, todėl jei kažkiek liko nesuvalgyto rizoto, kitą dieną galite pasigaminti rizoto pyragėlius: iš likusio rizoto suformuokite paplotėlius, išvoliokite miltuose ir kepkite alyvuogių aliejuje. Tokie pyragėliai puikiai tinka prie salotų. Skanaus!