Receptai, patiekalai su nuotraukomis, valgių gaminimas, kulinarija. Gausybė skanių, bet neparuoštų vaišių. Malonu, kad apsilankėte!
Saffron (Crocus sativus Linn). Prieskonio pavadinimas susiformavo iš arabiško termino. Augalo kilmė iki šiol nėra aiški, siejama su Graikija, Kretos sala, bei Centrine Azija. Prieskonis gaunamas iš šafrano gėlės, o konkrečiai - iš augalo moteriškojo lytinio organo. Gerai paruošti šafrano prieskonį yra sunkus darbas. Maždaug 150 000 gėlių reikia išauginti, kad galėtume paruošti kilogramą džiovinto, kokybiško šafrano. Toks kiekis gėlių užimtų apie 2000 kvadratinių metrų plotą. Kokybiškas šafranas yra brangiausias prieskonis pasaulyje. Žvelgiant į vieno gramo kainą – išvada ne iš piršto laužta. Sukčiavimas bandant parduoti ne šafraną už šafrano kainą yra toks pat senas verslas kaip ir gėlių, iš kurių paruošiamas šafranas auginimas. Bet koks pasiūlymas, kuris šiomis dienomis nesiekia 20 Lt už gramą yra įtartinas. Toks šafranas gali būti maišytas su kitomis, neturinčiomis vertės augalo dalimis, arba pagamintas iš visai kito augalo. Kitas sukčiavimo būdas, kuriuo užsiema net stambios prieskonių kompanijos yra dirbtinis prieskonių drėkinimas tam tikrais aliejais ar kitomis priemonėmis taip padidinant bendrą svorį ir apgaunant nepatyrusių ragautojų skonio receptorius priverčiant manyti, kad šafranas yra drėgnas, puikios kokybės. Rizikuojate mažiau jei perkate nesmulkintą šafraną, nes nuspėti malto augalo kokybę labai sunku, o gerai pagalvojus – tai puikiausias būdas suktybei. Senovės Europiečiai mėgo ir dideliais kiekiais vartojo šafraną. Šiomis dienomis prabangusis prieskonis po truputėlį grimsta į užmarštį ir reguliariai naudojamas tik viduržemio patiekalams gardinti. Italai ir ispanai turi keletą tradicinių receptų, kuriuose nepamainomas yra šafranas. Daug svarbesnis šis prieskonis centrinės Azijos šalims ir ypatingai šiaurinei Indijai, kur dažnai naudojamas ruošiant ryžių valgius. Šis prieskonis yra unikalus ir pakaitalo jam nėra. Šafranas suteikia sodrią geltoną spalvą ir ryškų aromatą. Galimi skirtingi šafrano naudojimo būdai: pirma, prieskonis per naktį mirkomas nedideliame kiekyje vandens, tada mišinys nukošiamas ir skystys naudojamas; antra, prieskonis sumalamas, sumaišomas su nedideliu kiekiu pieno ir po pusvalandžio jau galima naudoti. Barstyti šafraną kaip įpastą prieskonį būtų klaida, jis per stiprus, kad tolygiai pasiskirstytų ir dalis skonio bei aromato bus prarandama. Patartina pasiruošti reikiamą kiekį skysčio ankščiau išvardintais būdais ir aplieti juo patiekalus tik gaminimo pabaigoje. Vis dėlto, jei šafrano nepavyko įsigyti, gaminant saldainius ir pyragus galima jį keisti vanile, pandanus gėlių (kewra, keora, kewda) prieskoniais, rožių vandeniu. Šafranas turi toksinių medžiagų, todėl dažnai ir dideliais kiekiais vartojant galima apsinuodyti. Kad taip nutiktų, šafraną reikėtų dozuoti nuo 5 iki 10 gramų vienam patiekalui. Dėl didelės prieskonio kainos ir žymiai mažesnių kiekių vartojamų gaminant valgius, tokie apsinuodijimai pasitaiko ypač retai. Jei kada sugalvosite nusiskinti augalo, kuris jūsų manymu yra šafrano gėlė – verčiau to nedarykite. Europoje ir už jos ribų galima atrasti panašių, laukinių augalų, tačiau didžioji dalis šios floros yra nuodinga ir nusinešė ne vieno eksperimentuotojo gyvybę.
|